teršti

1 ter̃šti, -ia, -ė KII164, K, I, Rtr, DŽ, KŽ; N, L 1. tr., intr. NdŽ daryti nešvarų, negryną, tepti, purvinti, dergti, bjauroti: Atsiveda vaikų bandą kaip busiliokus, ir ter̃šia an kilimo Mlt. Neter̃šk nė bliūdo (nesipilk), bo nevalgysi Skr. Dabar neleistų [linų] mirkyt – vandenį ter̃štų Gsč. Jei katė teršia triobą, tai reikia patryt jos snukį po jos pačios mėšlus, ir daugiau ji neterš LTR(Grk). Kieme vištos lesinėjo žolę ir teršė takus rš. Tabako dūmai teršia aplinką, ypač uždaras patalpas sp. Išdegutuoti, šunimis užpjudyti, kad daugiau oro čia neterštų, tokia bjaurybė! J.Paukš. | prk.: Ter̃šti kalbą svetimybėmis NdŽ. Šitie žodžiai jiems kalbos neteršią ir esą dėtini žodynan K.Būg. ^ Ir eis dabar kampus teršti kaip žalių žirnių privalgęs KrvP(Ppr). Ir kiaulė savo guolio neteršia LTR(Lzd). Velnias, ne paukštis (Paskutinis paukštis Lzd), kuris savo lizdą ter̃šia Bsg. Tinginys tinka duonelę valgyt ir žemelę ter̃št Dkš. | refl. NdŽ: Kam tau ter̃štis su tais spaliais! DŽ¹. Nėr kada su tavim (kate) ter̃štis DrskŽ. Vaikas liūtinas, an pamato pamestas, ter̃šias kaip paršiukas Grd. Jie (čiužiniai) greičiau ter̃šiasi, tep tankiai juos neišpilsi ir neišskalbsi Plv. ║ intr. leidžiant dažus tepti: Ta skepeta ter̃šia KI8. ║ intr. tuštintis, laukinėtis: Dumšaitė priėjus pačiupo mane už pakarpos kaip katiną, kuris teršė į grūdus, ir stumtelėjo durų link K.Saj. ^ Kas teršia ant tako, tas ant kito sako LTR(Vlkv). 2. tr. draikyti, taršyti, barstyti: Kam teršì aslą su sąšlavomis? J. Tu terši linus klodamas, o aš pataršas sugrėbsiu J. 3. tr. LL94, BŽ21, NdŽ daryti ką netinkamą ar nevertą, kenkti, žeisti, gadinti: Girtuokliaudamas savo vardą teršì Mrj. Nelieskit motinos! Jos atminimo neleisiu niekam žeminti ir teršti J.Marcin. Kam kito darbą terši, kad pats nepadarei LTR(Šmk). Neter̃šk gyvenimo, sūnau! Rmš. ^ Viena nešvari avis visą pulką teršia LTR(Kš). | refl. NdŽ: Nesupranta, kad gyvenimas ter̃šias Nmn. 4. tr. prk. žodžiais bjauroti, dergti, juodinti, šmeižti, niekinti: Kam tu teršì gerą asabą, t. y. apkalbi, sakai, kad vagis? J. Ter̃šia ana ją, duoda duoda Klt. Ana mane ter̃šia visas amžius Klt. Jis ter̃šia ir ter̃šia mane į kitus žmones Gs. Tie vaikai ter̃šia tą kuosakiu Sdb. | refl.: Tik kas kita mylėti ir prieteliautis, kas kita terštis LKXX179. 5. intr. turkšti: Antys ter̃šia po šliuką, po purvynę J. 6. intr. NdŽ, Vrb, Lkš, Stak šnek. smarkiai, greitai eiti, bėgti, važiuoti, skristi: Jau reiks ter̃št namo, paskui visai dar sutems Plk. Kur tu teip mikliai teršì? Br. Jis tiek ter̃šia, tiek ter̃šia, kad net kulnys į pasturgalį mušas Rs. Paskui viens kitą raplanai (lėktuvai) tik ter̃šia Gs. 7. intr. Gmž, Lkm šnek. godžiai, daug valgyti: Mes par visą dieną ter̃šiam ir ter̃šiam Ktk. Gana jau ter̃št, geriau eik krutėt Grv. 8. intr. Vrb šnek. smarkiai suduoti, kirsti, telžti: Aš tau kad ter̃šiu į ausį, tai tu žinosi, kad daugiau kabytis nereikia! Gž. 9. intr. delsti, vilkinti: Ter̃šė ter̃šė metus, ale vis tiek paėmė [kariuomenėn] Vlk. 10. refl. Rud, Vlk, Švn šiaip taip gyventi, laikytis: Kap ter̃šiatės? Srj. Tep ir ter̃šiamės vieni be vaikų Vrn. Ot ter̃šiamės, po truputį krutam kolei kas Nmn. Tep ir teršíes terpu žmonių Mrc. \ teršti; apteršti; atiteršti; įteršti; išteršti; nuteršti; pateršti; parteršti; priteršti; suteršti; užteršti